Moterys serga labiau ir ilgiau nei vyrai

Depresija, v─Ś┼żys ir ┼íirdies sm┼źgis skirtingai ─»takoja lytinius santykius. Pagal dak sveikatos ataskait─ů moterys yra da┼żniau ir da┼żniausiai serga ma┼żiau nei vyrai.

Moterys serga labiau ir ilgiau nei vyrai

Moterys yra ┼żymiai labiau serga nei vyrai. Toks sveikatos draudimo DAK sveikatos ataskaitos rezultatas. Apskritai nedarbingumo atostog┼│ norma 2015 m. Buvo didesn─Ś nei 16 met┼│. Labai tik─Śtina, kad vyrai patirs ┼íird─» ir kraujotak─ů, da┼żniau moterys patiria depresij─ů ir v─Ś┼ż─». Skirtumai daugiausia yra susij─Ö su skirtingomis vyr┼│ ir moter┼│ ligomis.

Per pastaruosius metus ligoni┼│ atostogos i┼í apdraust┼│j┼│ i┼í sveikatos draudimo DAK i┼íaugo iki auk┼í─Źiausio lygio per 16 met┼│. Moterys yra 14 procent┼│ labiau serga nei vyrai. Did┼żiausi ly─Źi┼│ skirtumai DAK ─»registruoja depresij─ů, v─Ś┼ż─» ir ┼íirdies priepuol─». Sveikatos draudimo sveikatos ataskaitos duomenys yra pagr─»sti 2,7 mln. Apdraust┼│j┼│ duomenimis. Kiti ┼íaltiniai apima tipi┼ík─ů 5 000 vyr┼│ ir moter┼│, kuri┼│ am┼żius nuo 18 iki 65 met┼│, apklaus─ů ir ekspert┼│ nuomones.

Pra─Śjusiais metais 44 i┼í 1000 dirban─Źi┼│ moter┼│ buvo laikinai nedarbingumo atostogos per dien─ů. Vyrams per dien─ů dirbo 39 darbuotojai. Apskritai moterys taip pat yra gerokai daugiau ligos d─Śl ligos. Moterims DAK nustat─Ś 134 ligos atvejus 100 apdraust┼│j┼│, vyr┼│ atveju tai buvo geras 116. Ta─Źiau tai nerei┼íkia, kad moterys da┼żniau serga negu vyrai: 69 proc. Moter┼│ teig─Ś, kad jie taip pat atvyko dirbti ligoniams, vyrams Tai yra 60 proc.

Prie┼żastys yra lig┼│ pob┼źdis

Labai skiriasi vyr┼│ ir moter┼│ nebuvimo dien┼│ paai┼íkinimas d─Śl sveikatos ataskaitos d─Śl keli┼│ prie┼żas─Źi┼│. Tod─Śl did┼żiausia ─»taka yra lig┼│ r┼ź┼íis. Pavyzd┼żiui, da┼żniausiai moterys gydomos v─Ś┼żiu. D─Śl to 74 procentai daugiau tr┼źksta dien┼│ nei vyrams. Fonas: v─Ś┼żio rizika yra vienoda tiek vyrams, tiek moterims. Pavyzd┼żiui, kr┼źties v─Ś┼żys yra ┼żymiai da┼żnesnis per gyvenim─ů, palyginti su tipi┼íkais v─Ś┼żiu sergan─Źiais vyrais, kurie da┼żniau pasitaiko po 60 met┼│.

Moterims taip pat gydoma ┼żymiai da┼żniau d─Śl psichini┼│ lig┼│, toki┼│ kaip depresija. Atsi┼żvelgiant ─» atitinkamas gydymo priemones, 67 proc. Daugiau dien┼│ prarandama, palyginti su vyrais. Be to, moterims da┼żniau serga, jei jie turi r┼źpintis sergan─Źiais vaikais. ┼átai kod─Śl 27 proc. Liko namuose, palyginti su tik 17 proc. Vyr┼│.

N─Ś┼ítumas vargu ar vaidina svarb┼│ vaidmen─»

Moterys kreipiasi ─» gydytoj─ů da┼żniau nei vyrai. Vyrai apie 4 kartus, moterys 7 kartus per metus. Atsi┼żvelgiant ─» DAK, skirtumas vis dar ai┼íkus, jei gydytojas apsilank─Ś n─Ś┼ítumo metu arba neatsi┼żvelg─Ś ─» patikrinimus. Tik jaun┼│ moter┼│ nuo 20 iki 24 met┼│ am┼żiaus 73 proc. Ligoni┼│ atostog┼│ skirtumo atsiranda d─Śl n─Ś┼ítumo komplikacij┼│.

┼áirdies liga ir traumos vyrams da┼żniau

DAK vyrams d─Śl ┼íirdies ir kraujagysli┼│ sistemos lig┼│ yra ┼żymiai daugiau ligos dien┼│ nei moter┼│. Apskritai vyr┼│ yra 65 procent┼│ daugiau dien┼│. Ma┼żdaug vienam i┼í de┼íimties vyr┼│ nuo 45 iki 64 met┼│ serga koronarin─Ś ┼íirdies liga. ┼Żaizdos yra dvigubai da┼żniau sukelia sergamum─ů vyr┼│ ir sukelia 48 procent┼│ daugiau ligos dien┼│ nei moterys.

2015 m. DAK u┼żregistravo ypa─Ź didel─Ö ligos b┼źkl─Ö. 4,1 proc. Buvo didesnis nei 16 met┼│. Apytiksliai 41 i┼í 1000 darbuotoj┼│ ligos atostogos kiekvien─ů pra─Śjusi┼│ met┼│ dien─ů. Daugiau nei pus─Ś vis┼│ darbuotoj┼│ (50,2 proc.) Bent vien─ů kart─ů tur─Śjo nedarbingumo atostogas. Jau pra─Śjusi─ů savait─Ö "Barmer-Krankenkasse" prane┼í─Ś, kad vokie─Źiai da┼żniau eina ─» gydytoj─ů, o atvej┼│ skai─Źius vienam asmeniui ┼żymiai padid─Śjo. Viena i┼í prie┼żas─Źi┼│ - gripo epidemija 2015 m.


Kaip Tai? Pasidalink Su Draugais: